Ergoterapija
Aprašymas
Ergoterapija – tai sveikatos priežiūros sritis, padedanti žmonėms atkurti, išlaikyti ar pagerinti gebėjimus, reikalingus kasdienei veiklai: nuo apsirengimo, valgymo iki darbo ar laisvalaikio užsiėmimų. Ergoterapeutas padeda tiek mažiesiems, tiek suaugusiems pacientams vėl tapti savarankiškais, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės. Jis glaudžiai bendradarbiauja su reabilitacijos komanda (kineziterapeutu, socialiniu darbuotoju, psichologu ir kt.) ir sudaro individualų veiklos planą, kuris apima tiek praktinius veiksmus, tiek kūrybines, edukacines ar socialines veiklas.
Ergoterapijos užsiėmimai itin svarbūs po traumų, insulto, neurologinių ar psichikos sveikatos sutrikimų, taip pat lėtinėmis ligomis sergantiems ar senyvo amžiaus žmonėms. Ergoterapijos tikslas – padėti žmogui prisitaikyti prie esamos situacijos, išmokti naujų būdų atlikti įprastas užduotis bei maksimaliai išnaudoti turimus gebėjimus.
- Neurologiniai susirgimai (insultas, cerebrinis paralyžius, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga);
- Traumos ir pooperaciniai laikotarpiai (kaulų lūžiai, amputacijos);
- Vaikų raidos sutrikimai (autizmo spektro sutrikimai, dėmesio ir aktyvumo sutrikimas);
- Psichikos ir emocinės sveikatos sutrikimai (depresija, nerimas, adaptacijos sunkumai);
- Reumatinės, ortopedinės, kardiologinės, kvėpavimo ir kitos lėtinės ligos;
- Senatvėje atsirandantis funkcinis savarankiškumo mažėjimas;
- Su darbine veikla susijusių įgūdžių praradimas ar jų korekcijos poreikis.
- Pirmojo vizito metu vertinamas paciento savarankiškumas, judesių galimybės, judesių amplitudė, raumenų jėga.
- Sudaromas individualus ergoterapijos planas, pritaikytas konkretiems poreikiams.
- Užsiėmimų metu taikomi aktyvūs, pusiau aktyvūs ir pasyvūs judesių lavinimo metodai.
- Naudojamos įvairios priemonės: masažiniai kamuoliukai ir žiedai, terapinė masė, guminės juostos (gumos), plaštakos treniruokliai, smulkūs objektai (segtukai, kamuoliukai ir kt.).
- Vertinama ir treniruojama smulkioji motorika, pažintinės funkcijos, atliekamos kasdienės veiklos simuliacijos (pvz., valgymas, rengimasis, savitvarka).
Kada reikia kreiptis dėl konsultacijos?
- Sumažėjus savarankiškumui po ligos, traumos ar operacijos;
- Norint atkurti buvusius įgūdžius ar išmokti naujus;
- Atsiradus sunkumams atliekant kasdienes veiklas (pvz., apsirengti, valgyti, judėti);
- Turint raumenų, sąnarių, pažintinių funkcijų sutrikimų;
- Jei siekiama pagerinti gyvenimo kokybę ar pasiruošti grįžimui į darbą.
Svarbu suprasti, kad rezultatai priklauso nuo daugelio veiksnių – ligos sunkumo, žmogaus kūno savybių, paciento motyvacijos ir darnios specialistų komandos.