Vidaus ligos
Aprašymas
Vidaus ligų gydytojas – tai plataus profilio specialistas, kuris vertina, diagnozuoja ir gydo įvairias vidaus organų sistemas apimančias ligas bei būkles: širdies, kvėpavimo takų, virškinimo, šlapimo ir kraujotakos sistemų sutrikimus, sąnarių, endokrininės sistemos ligas. Šio gydytojo konsultacija ypač naudinga tuomet, kai simptomai yra nespecifiniai arba pacientui neaišku, į kokį specialistą kreiptis – pvz., esant neaiškios kilmės karščiavimui, nuovargiui, skausmui krūtinės, pilvo ar nugaros srityje, dusuliui, mažakraujystei ar gelta.
Vidaus ligų gydytojas pasižymi holistiniu požiūriu – žvelgia į žmogų kaip į visumą ir, įvertinęs simptomus, padeda nustatyti diagnozę, nukreipia tolimesniems tyrimams ar kitų specialistų konsultacijoms.
Vidaus ligų gydytojai taip pat atlieka ir profilaktinius sveikatos patikrinimus, padedančius anksti aptikti lėtines ligas ar jų rizikos veiksnius. Patikros metu vertinama širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, nervų ir endokrininės sistemų būklė. Įprastai atliekamas arterinio kraujospūdžio, pulso matavimas, vertinamas regėjimas, klausa ir nervinės sistemos veikla. Priklausomai nuo darbo specifikos ar sveikatos būklės, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus ar kitų specialistų konsultacijas.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai
(padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, dusulys, krūtinės skausmai); - Kvėpavimo sistemos ligos
(lėtinis kosulys, dusulys, bronchitas, astma); - Virškinimo trakto sutrikimai
(pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, rėmuo, skrandžio ar žarnyno uždegimai); - Endokrininės sistemos ligos
(cukrinis diabetas, skydliaukės veiklos sutrikimai, antsvoris ar nutukimas); - Inkstų ir šlapimo sistemos problemos
(apatinės nugaros dalies skausmas, dažnas ar skausmingas šlapinimasis, šlapimo takų infekcijos); - Kraujo ligos
(mažakraujystė, neaiškios kilmės nuovargis, bendras silpnumas); - Nespecifiniai nusiskundimai
(neaiškūs nugaros, krūtinės ar pilvo skausmai, karščiavimas be aiškios priežasties, gausus prakaitavimas, svorio pokyčiai); - Lėtinių ligų kontrolė ir priežiūra
( arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas, metabolinis sindromas ir kt.); - Profilaktiniai sveikatos patikrinimai.
Laboratoriniai tyrimai: kraujo, šlapimo, pasėlio ir pan.
Instrumentiniai tyrimai: Elektrokardiograma (EKG); echoskopija (ultragarsinis tyrimas), rentgenograma, spirometrija – plaučių funkcijos tyrimas, kolonoskopija – storosios žarnos tyrimas; Holterio monitoravimas – ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas.
Gali būti rekomenduojamas detalesnis ištyrimas ir kitose gydymo įstaigose, tuomet gydytojas išrašo siuntimą:
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Elektroencefalografija (EEG)
- Ir kt.
Kada reikalingi profilaktiniai sveikatos patikrinimai?
Profilaktinė sveikatos patikra yra reikalinga įvairioms žmonių grupėms: daugelio profesijų atstovams, vaikams, sportininkams, žmonėms, norintiems įgyti arba pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, įsigyti ginklą, laivavedžio teises, jūrininkams taip pat vykstantiems į užsienį. Profilaktiniai sveikatos patikrinimai leidžia išsiaiškinti, ar pagal savo fizinę būklę žmogus gali dirbti, taip pat ar esamas darbas neblogina darbuotojo sveikatos.
Surinkite visą aktualią informaciją apie sveikatą
- Užrašykite pagrindinius nusiskundimus, jų trukmę, stiprumą, pasikartojimo dažnumą;
- Pagalvokite, kada prasidėjo simptomai, ar jie susiję su tam tikra veikla, maistu, stresu ir pan;
- Jei simptomai kinta dienos eigoje ar priklauso nuo mitybos, poilsio – verta tai pažymėti;
- Priminkite gydytojui apie anksčiau atliktų tyrimų (pageidautina ne senesnius nei 1-2 mėn.) rezultatus (kraujo tyrimai, echoskopija, rentgenas ir kt.);
- Laikykitės gydytojo ar registratūros nurodymų;
- Jei paskirtas echoskopinis, kraujo ar šlapimo tyrimas – prieš jį gali būti prašoma nevalgyti ar nevartoti tam tikrų produktų.
